Antivirusinės programos

Blogas apie antivirusines programas

Posts Tagged ‘nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti

Šis bei tas apie antivirusines programas

leave a comment »

Antivirusinė programinė įranga nuo pat savo atsiradimo pradžios tūrėjo paskirtį saugoti kompiuterius, duomenų bazes ir visą jose patalpintą elektroninę informaciją nuo kenkėjiškų programų. Antivirusinės sistemos ne tik apsaugo kompiuterius, tačiau ir gali sunaikinti juose esančias žalingas programas.

Istorija

Pirmoji antivirusinė programa atsirado 1988 metais siekiant įveikti „Brain“ virusą, kuris buvo sukurtas Pakistane. Ši programa ne tik aptikdavo „Brain“, bet ir pašalindavo jį tiek iš kompiuterių, tiek iš „flopy“ diskų. Nuo 1988 metų kenkėjiškų programų kūrėjai pripildė internetą įvairiausiais virusais, taip užkrėsdami ir jo naudotojų kompiuterius. Dėl šios priežasties atsirado poreikis antivirusinėms programoms.

Rūšys

Antivirusinės programos kovoja su virusais, kirminais ir trojos arkliais. Virusas, tai programa, kuri prikimba prie įvairiausių laikmenų ar programų ir taip atkeliauja į vartotojų kompiuterius. Paprastai virusas tampa aktyvus tik atvėrus laikmeną ar įdiegus programą. Kirminai, tai dar viena kenkėjiškų programų rūšis, kuri gali užkrėsti Jūsų kompiuterio sistemą. Kirminai keliauja tokiu pat būdu kaip ir virusai, tačiau plinta nepaisant to ar Jūs atidarote laikmeną ar įdiegiate programą. Trojos arkliai, tai programos, kurios užsimaskuoja kitų pavidalu ir nuolatos kenkia.

Funkcijos

Antivirusinė programinė įranga atlieka įvairiausias funkcijas: apsaugo nuo infekcijų, pašalina žalingas programas, tikrina elektroninį paštą, periodiškai skanuoja kompiuteryje esančius duomenis ir t.t.

Parsisiuntimas

Nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti galimos iš jų gamintojų tinklalapių. Paprastai tokios programos veikia tam tikrą laikotarpį ir yra pristatomos kaip bandiminės. Patikus jas galima įsigyti už tai sumokant. Internete galima surasti ir nemokamų programų, vis dėlto šios ne visada užtikrina patikimą kompiuterio apsaugą.

Atnaujinimas

Kiekvienas naujas virusas, kirminas ar trojos arklys yra unikalus, dėl šios priežasties antivirusinės programos privalo būti atnaujinamos norint apsisaugoti nuo užkrėtimų. Tik atradus naujas kenkėjiškas programas antivirusinių kurėjai išleidžia atnaujinimus, kurie padeda jums apsisaugoti. Nuolatinis kenkėjiškų programų platinimas reikalauja dažno antivirusinės atnaujinimo.

Negailėkite pinigų ir laiko įsigyjant tinkamą antivirusinę programą. Juk ši gali išgelbėti Jums svarbius duomenis.

Written by antivirusinesprogramos

July 13, 2011 at 9:42 am

Virusų biologinė įvairovė

leave a comment »

Kai šitaip karšta, sunku sugalvoti, ką Jums papasakoti: atrodo, kad visas virtualus pasaulis sulėtėjo ir nieko įdomaus nevyksta – negauname pranešimų nei apie naujus virusus, nei apie hakerių išpuolius. Visi atostogauja?

Ką gi, tingiai atsilošiame kėdėje ir pasikalbame apie virusus. Jei nežinote, šiemet yra tarptautiniai biologinės įvairovės metai, tad pats laikas pakalbėti apie įvairius mūsų virtualaus gyvenimo parazitus: Trojos arklius, kirminus ir kitus niekadėjus.

Trojos arklys

Kaip ir mitologinis Trojos arklys, taip ir šis kenkėjas apsimeta naudinga programa, nors iš tiesų kelia grėsmę jūsų kompiuterio ir duomenų saugumui. Trojos arklių pasitaiko programinėje įrangoje, elektroniniuose laiškuose. Ką jie daro? Gana dažnai perleidžia kompiuterio kontrolę nepageidaujamiems asmenimis – hakeriams – kurie naudojasi jūsų duomenimis, vagia informaciją ir keičia sistemos parametrus. Nors gana dažnai Trojos arkliai nespėja daug prikiaulinti – juos greitai pagauna kompiuterį sauganti antivirusinė programa.

Kirminai

Jei įsivaizduojate pūkuotą mielą kirminuką, klystate. Šis kirminas patekęs į sistemą savarankiškai “šliaužia” visur, kur nori, ir užvaldo kompiuterio funkcijas. Didžiausia blogybė, kad kirminai greitai dauginasi ir gali išsiuntinėti savo kopijas visiems jūsų elektroninio pašto kontaktams. Jie tiesiog užkemša kompiuterio atmintį arba tinklo ryšį ir viskas veikia laaaaabai lėtai.

Galinių durų virusas (angl. Backdoor)

Šie virusai, tarsi įsilaužę pro galines duris, sumažina operacinės sistemos saugumą ir suteikia įsilaužėliams galimybę valdyti kompiuterį. Vartotojui nežinant, įsilaužėliai renka visus duomenis ir slaptažodžius, gali siuntinėti reklaminius laiškus iš užkrėsto kompiuterio.

Galinių durų Trojos arkliai

Dar pasitaiko galinių durų virusų-Trojos arklių. Jie, įsilaužę į kompiuterį, krečia įvairias niekšybes: naikina kompiuterio duomenis, keičia slaptažodžius, paslepia jūsų duomenis nuo jūsų pačių, ištrina sistemos failus.

Šnipinėjimo programa

Kaip kokie kurmiai šnipinėjimo programos rausiasi jūsų “darže” – kompiuteryje – ir nusižiūri visą svarbią informaciją: klaviatūros klavišų paspaudimus, slaptažodžius, elektroninės bankininkystės informaciją ir t.t. Ne tokie drąsūs šnipeliai keičia naršyklės nustatymus, primėto iššokančių reklamų jums nesinaudojant internetu, įterpia nežinia kam skirtas įrankių juostas ir lėtina visą operacinės sistemos darbą.

Reklaminiai virusai (angl. Adware)

Iš šono pažiūrėti nekaltos, tarsi drugeliai, iššokančios reklamos gali pridaryti rūpesčių. Jos ne tik primėto erotinių reklamų, kai internete rodote išleistuvių nuotraukas savo močiutei, bet ir prideda naršyklės juostoje papildomų mygtukų (pav., BUY), pakeičia pradinį naršyklės puslapį ir įkyriai siūlo naudotis tam tikromis interneto parduotuvėmis – pavyzdžiui, jums įvedus eset.com, patenkate į buyantivirus.com

Šakninis virusas (angl. Rootkit)

Šis padaras pasislepia kietojo disko paleisties sektoriuje (angl. boot sector), tad jį sunkiai pastebi antivirusinės programos. Šakninis virusas dažniausiai užmaskuoja kitas programas, kurios renka svarbią informaciją kompiuteryje. Negana to, šakninis virusas puikiai maskuoja savo ir kitų virusų egzistavimą kompiuteryje.

Mygtukų stebėtojas (angl. Keylogger)

Kaip kokia naminė pelė mygtukų stebėtojas mato viską. Ypač tokios “pelės” mėgsta įsikurti užkrėstose interneto svetainėse ir elektroniniuose laiškuose. Mygtukų stebėtojas kopijuoja viską, ką renkate klaviatūra – nuo meilės laiškų iki slaptažodžių. Surinkęs nemažas informacijos atsargas, jas nusiunčia viruso kūrėjui, o šis išdarinėja ką nori.

Virusas apgavikas (angl. Hoax)

Šitą virusą dar galima pavadinti niežų sindromu – kai kas nors pasakoja apie šią ligą, jautresniam klausytojui pačiam pradeda viską niežėti. Virusai apgavikai – tai tie patys elektroniniai laiškai, įspėjantys apie virusus, raginantys neatidaryti tam tikrų laiškų ar prisegtukų. Žmogus, gavęs tokį laišką, jį pasiunčia visiems savo draugams, tarsi darydamas paslaugą, nors iš tikrųjų tik sėja nereikalingą paniką. Kaip supratote, šis virusas apgavikas nekelia jokios grėsmės jūsų kompiuteriui – jis plinta tik tarp pačių interneto vartotojų ir yra naujas socialinis reiškinys. Užtat mes ir nesiunčiame laiškų apie naujus virusus, rašome apie juos čia :)

nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti

Kai į mūsų kompiuterius kesinasi tokia biologinė įvairovė virusų, neprošal būtų pasidomėti, kokios yra nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti.

Šaltinis: nod.lt

Written by antivirusinesprogramos

June 7, 2011 at 6:30 am

Kaip atpažinti sukčių?

leave a comment »

Sukčius – kaip teigia kalbininkai, tai toks žmogus, kuris suka, sukčiauja, apgaudinėja. Vienu žodžiu, tikrai nemalonus tipas. Gatvėje sutikę tokį suktą žmogelį, iškart kratomės jo siūlomo “auksinio” laikrodžio ar nerealaus draudimo už pomirtinį gyvenimą. Tai kodėl mes jų nepažįstame, kai atsiunčia mums el.laišką ar užkalbina interneto svetainėje?

Štai šviežias mūsų kolegų pavyzdys, kaip gudrauja sukčiai, siųsdami apgaulingus laiškus. Ir pateikiame komentarus, kaip atpažinti tuos niekšelius. Taigi gauname laišką, kuriame mūsų prašoma pateikti savo prisijungimo duomenis, antraip mūsų Windows Live profilis svetainėje bus panaikintas. Ką darom?

Nagrinėjam gautą laišką nuo viršaus iki apačios. Siuntėjo adresas atrodo rimtai – ir vis dėlto, kodėl siuntėjas yra anetadianemims@hotmail.com, kai laiške pasirašinėja Dick Craddock? Jau kabliukas, dedame minusą. Gavėjo adresas irgi atrodo rimtai, gerai padirbėta, sveikiname.

Skaitome laiško turinį:
nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti

Sukčiai prašo vartotojo vardo, slaptažodžio, gimimo datos ir šalies. Ei, kad ir kas tai bebūtų – “Hotmail”, “Live”, “Yahoo”, “Google”, “MySpace”, “Twitter”, “PayPal”, “eBay” ar kitos svetainės – niekas neprašo atsiųsti el.laiško su savo prisijungimo duomenimis. Ir tikrai neverta klausyti tokių raginimų ar siūlymų spausti nuorodos el.laiške, kad prisijungtumėte prie savo profilio.

Kas linksmiausia – sukčiai prašo vartotojo vardo. Jei jie nusprendė uždaryti Jūsų profilį, tai jie tikriausiai žino Jūsų vartotojo vardą, nemanote? O slaptažodžio prašo tik vagys ir… idiotai. Net jei jie įdeda “savo” nuotrauką į laišką – tai suteikia profesionalumo, asmeniškumo, bet ar tikrai tikite kad pats Dick Craddock, tikrasis “Windows Live Hotmail” programos grupės vadovas, siųs Jums laišką, prašydamas prisijungimo duomenų prie profilio?

Neužkibkite ant kabliuko! Vis gi jei pakliuvote į sukčių nagus, neskubėkite vesti į internetinius paieškos variklius žodžių: nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti, kur kas patikimesnės yra legalios programos. Juolab, kad šiais laikais lyginant kainos ir gaunamos kokybės santyki jos tampa įperkamos ir paprastam Lietuviui.
Šaltinis: nod.lt

Written by antivirusinesprogramos

February 15, 2011 at 9:22 am

Nemokama antivirusinė

leave a comment »

Mūsų geri draugai iš žurnalo “Computer Bild Lietuva” redakcijos praėjusią savaitę savo lankytojų klausė, ar jie yra mokėję už programinę įrangą. Savaitę svetainėje vykusi apklausa savo rezultatais labai nenustebino. 84 balsavusieji patikino, kad yra mokėję už programinę įrangą, 86 – nėra to darę, o 56 balsavusieji pasirinko trečiąjį atsakymo variantą – yra mokėję tik už tą programinę įrangą, kurią gavo pirkdami kompiuterį.

Nemanau, kad tokie apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvoje itin klesti nelegalios programinės įrangos naudojimas ar piratavimas – juk tiek daug nemokamų programų šiuo metu galima pasirinkti. Ir vis dėlto tai, kad 37 proc. balsavusiųjų mokėjo už programinę įrangą, glosto širdį. Tikrai nėra taip blogai.

Štai kolegos iš Izraelio neseniai vykusioje konferencijoje su mumis pasidalino savo tyrimo duomenimis: 95 proc. apklaustų namų vartotojų naudoja antivirusines programas, iš jų 34 proc. renkasi nemokamas antivirusines, 31 proc. – naudoja tas, kurias jiems duoda IT administratoriai, ir tik vargani 7 proc. prisipažino naudojantys nelegalias antivirusines programas. Tokia situacija ten, Izraelyje.

Kaip pas mus? Sunku spręsti. Ir vis dėlto mes puikiai matome, kad tokie pasiūlymai, kaip išbandyti antivirusinę nemokamai ar nemokamos antivirusinės programos parsisiųsti, yra labai laukiami ir graibstomi. O juk išties – kam naudoti nelegalią antivirusinę, jei galima bent kelis mėnesius išbandyti patikimą programą? O po to – galbūt nusipirkti. Laimėti. Ar gauti dovanų nuo Kalėdų senelio.

Written by antivirusinesprogramos

January 10, 2011 at 1:10 pm

Follow

Get every new post delivered to your Inbox.